Mokyklos istorija

Yra žinoma, kad jau 1883 m. Garliavoje veikė pradinė mokykla. Mokyklos patalpos, kaip pasakojama, tuomet buvo dabartinėje Vytauto gatvėje, toje vietoje, kur dabar pastatytas komunalinis namas – į Kauno pusę nuo Pažėrų kelio. Senoji mokykla buvo mūrinis, mažais langais, prisispaudęs prie žemės namas. Jis daugiau buvo panašus į sandėlį negu į mokyklą. Šis namas, kaip ir keletas panašios formos namų, buvo statytas dar dvarininko J. Godlevskio, kuris savo lėšomis pastatė bažnyčias Garliavoje, Veiveriuose ir koplyčią Fredos parke.
Prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo pastatytas medinis mokyklos pastatas Aglinsko gatvėje Nr. 5. Čia iš pradžių buvo įrengta tik viena klasė, nes dirbo tik vienas mokytojas. Vėliau po remonto klasė buvo pertverta ir čia galėjo dirbti du mokytojai.
Vokiečių okupacijos laikotarpiu, apie1917 m., Garliavoje dirbo vokiečių tautybės mokytojas Glitas. Jis savo mokykloje mokė daugiausia vokiečių vaikus, kurių čia, Garliavos valsčiuje, buvo nemažai. Mokykla buvo įsteigta Vytauto gatvėje priešais vokiečių kirkę, mediniame name, kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo sunaikintas. Nepriklausomos Lietuvos laikais Garliavoje veikė ir atskira žydų mokykla.
Maždaug 1918 m. Garliavos pradinėje mokykloje buvo trys skyriai ir mokėsi apie 60 mokinių. Patalpos buvo naudojamos jau nuo prieškarinių laikų statytoje mokykloje, esančioje Aglinsko gatvėje. Jos vedėju buvo Jonas Jočionis.
1925 m. mirus Jonui Jočioniui, mokyklos vedėju buvo paskirtas Adomas Mitkus. Jo žmona mokytoja Ona Mitkuvienė dirbo Jurginiškių pradžios mokykloje.
1941 m. vedėju paskirtas Jonas Labunaitis. Iki karo pabaigos mokykloje, be vokiečių, dirbo 3 – 4 mokytojai.
Karo metu mokykla nenukentėjo, tad jam pasibaigus mokiniai galėjo rinktis į klases. 1944 m. įsteigta progimnazija, kurios direktoriumi buvo paskirtas Jankauskas. Garliavoje veikė trys progimnazijos klasės ir keturios pradinės mokyklos klasės. Pradinė mokykla veikė atskirai nuo progimnazijos iki 1948 m. Pradinės mokyklos direktoriumi buvo Jonas Labunaitis, nuo 1945 m. Kursevičius, 1947 m. balandžio 15 d. iš vedėjo pareigų išėjus Kursevičiui, mokyklos vedėju vėl buvo paskirtas J. Labunaitis. Progimnazijos direktoriumi 1945m. buvo paskirtas Juozas Klimaitis. Mokyklos reikmėms buvo naudojamos šios patalpos: centrinėje mokykloje – dvi klasės, Šlapkausko, Skučo ir Šidiškio namuose – po vieną klasę.
1948 m. rugsėjo 1 d. progimnazija ir pradinė mokykla buvo sujungtos ir jos direktoriumi paskirtas J. Labunaitis. Mokykla nuo 1949m. rugsėjo 1 d. buvo pavadinta septynmete.
1950 m. Mokykloje jau buvo aštuonios klasės, todėl nuo rugsėjo pirmos dienos mokykla oficialiai buvo pavadinta Garliavos vidurine mokykla. Nuo 1951 m. gruodžio mėnesio mokyklos direktoriumi paskirtas Mikėnas, joje mokėsi 415 mokinių.
Padidėjus mokinių skaičiui buvo mokoma šiose patalpose: centrinėje mokykloje – trys klasės, po vieną klasę Šlapkausko, Skučo ir Šidiškio namuose, komunaliniame name prie Vytauto gatvės dvi klasės ir atvežtame iš Stanaičių kaimo naujai pastatytame mediniame name (Vytauto ir Basanavičiaus gatvių kampe) – keturios klasės. Buvo dirbama dviem pamainomis.
1952 m. rugsėjo pirmą dieną įvyko naujai pastatytos dabartinės Garliavos vidurinės mokyklos atidarymas. Direktoriumi buvo paskirtas A. Sakalauskas. Mokykloje mokėsi 559 mokiniai.
1954 m. Garliavos vidurinės mokyklos direktoriumi paskiriamas J. Jurkšaitis.
1957 m. direktorius – P. Raila, dirbo 38 mokytojai.
1960 m. direktoriumi paskiriamas V. Neimantas.
1962 m. direktorius – J. Adomavičius, mokėsi 944 mokiniai. Mokinių skaičiui padidėjus iki 1012, 1964 m. buvo pastatytas mokyklos priestatas.
1966 m. mokyklos direktorius – J. Akavickas, dirbo 69 mokytojai, mokėsi 1487 mokiniai. Toliau sparčiai didėjant mokinių skaičiui, 1967 m. pastatytas vakarinis priestatas, tačiau be sporto salės, kuri buvo pastatyta kiek vėliau.
1974 m. mokslo pradžią mokykla sutiko gerokai sumažėjusiu mokytojų ir mokinių kolektyvu, nes dalis jų perėjo į naujai pastatytą Garliavos 2 – ąją vidurinę mokyklą. Direktoriumi buvo paskirtas V. Nausėdas, dirbo 53 mokytojai, mokėsi 1027 mokiniai.
1992 m. Vladui Nausėdai išėjus į pensiją, mokyklos direktoriumi paskirtas Algirdas Vaitkus. Mokykloje mokėsi 819 mokinių.
1997 m. mokyklai ėmė vadovauti direktorius Česlovas Vinciūnas, dirbo 71 mokytojas, mokėsi 854 mokiniai. Tais metais mokykla šventė 45 metų jubiliejų.
1999 m. pirmą kartą surengta tradicine tapusi „Senelių šventė“.
2000 m. direktorius Č. Vinciūnas, direktoriaus pavaduotojai ugdymui A. Vaitkus, R. Juodsnukienė, I. Beresnevičienė ir pavaduotojas ūkio reikalams A. Bosas. Pradėtas leisti mokyklos laikraštis „Garlekys“.
2002 m. mokykloje mokėsi 936 mokiniai, buvo išleista 50 – oji jubiliejinė abiturientų laida. Pradėti mokyklos teritorijos formavimo – apželdinimo darbai.
2004 m. mokykloje pakeisti langai, renovuota veranda, sporto salės danga pakeista.
2005 m. mokykloje mokėsi 780 mokiniai, buvo įrengtas tikybos kabinetas, kurį pašventino Vilkaviškio vyskupas R. Norvila. Garliavos vidurinei mokyklai prijungtas Jurginiškiu pradinės mokyklos skyrius, kuriame mokėsi 20 mokinių ir dirbo 4 mokytojos. Mokykloje vyko šiluminės trasos, katilinės, vandens sistemos renovavimas, mokyklos senojo pastato fasado remonto darbai, stogų šiltinimas.
2006 m. birželio 1d. gautas mokyklinis autobusiukas. 2007 m. Tūkstantmečio ąžuolyne prie mokyklos buvo pasodintas ąžuoliukas buvusiam Garliavos mokyklos vedėjui (1925 m.), žuvusiam tremtyje Adomui Mitkui atminti.
2008 m. mokykloje mokėsi 690 mokinių, direktorius Č. Vinciūnas, pavaduotojai ugdymui I. Beresnevičienė – Vaitkienė, R. Juodsnukienė ir pavaduotojas ūkio reikalams A. Bosas.
2009 m. atidarytas Onos ir Adomo Mitkų vardo lietuvių kalbos kabinetas.
2010 m. mokėsi 575 mokiniai, dirbo 60 pedagogų, atidarytas pirmosios laidos abituriento, poeto Roberto Keturakio vardo lietuvių kalbos kabinetas. Renovuotas mokyklos kiemas ir atidengtas paminklinis akmuo tremtyje žuvusiems mokytojams ir Garliavos mokyklos vedėjui Adomui Mitkui atminti. Įrengtas mokyklos muziejus.
2011 m. suremontuoti persirengimo kambariai prie sporto salės, mokyklos biblioteka ir skaitykla.
2013 m. vasario 28 dieną, posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba Garliavos vidurinei mokyklai suteikė Adomo Mitkaus vardą.
Dar yra nemažai garliaviškių, kurie su didele pagarba prisimena prieškario Garliavos pradžios mokyklos direktorių A.Mitkų. Aktyvus pedagogas tuo pat metu buvo Garliavos šaulių kuopos vadas, koordinavo skautų, jaunalietuvių, pavasarininkų veiklą. Adomas ir Ona Mitkai dažnai rengdavo popietes vaikams ir vakarus suaugusiesiems, valstybinių švenčių minėjimus, eitynes. Lietuvą okupavus sovietams, 1941 m. birželio 14 dieną Mitkų šeima patyrė represijas. A.Mitkus, jo žmona Ona bei dvi paauglės dukros Laima ir Vytautė buvo ištremti į Sibirą. Šeimos galva buvo išvežtas pirmuoju ešelonu, žmona ir dukros – antruoju. 1942 m. rugpjūčio 22 d. A.Mitkus Sverdlovsko lageryje buvo sušaudytas. Giminių liudijimu, jo palaikai ilsisi nežinomame kape. Ramunės Malinauskaitės mama Laima iš Altajaus pabėgo ir grįžo į Lietuvą. Vėliau į Tėvynę parvažiavo ir Ona Mitkuvienė su jaunėle dukra. Po kelių dešimtmečių A. Mitkaus dukros iš sovietinės valdžios gavo dokumentą, kad tėvas reabilituotas. Garliaviškiai jau keletą metų puoselėja A.Mitkaus atminimą. Skulptorius Kęstutis Lanauskas šiam šviesuoliui sukūrė akmeninį paminklą, mokykloje vienam iš lietuvių kalbos kabinetų suteiktas Adomo ir Onos Mitkų vardas, kuriame sukaupta nemažai medžiagos buvusiam direktoriui atminti.

Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr.TS-188 „Dėl Kauno r. Mastaičių pagrindinės mokyklos reorganizavimo, prijungiant ją prie Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos ir Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos tipo pakeitimo“, mokykla nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti kaip Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla. Mokyklos direktore tapo Valė Urbelienė.

Laimos Mitkaitės Malinauskienės atminimui

Sulaukusi 93-ejų metų Vilniuje  mirė buvusi Garliavos pradžios mokyklos mokinė Laima Mitkaitė Malinauskienė. Ji gimė 1926 m. Garliavoje, mokytojų Adomo ir Onos Mitkų šeimoje. Baigusi tėvelio vadovaujamą Garliavos pradžios mokyklą,  toliau mokslus tęsė Kauno ,,Aušros“ mergaičių gimnazijoje. Vėliau savo vaikystę Laima Mitkaitė Malinauskienė prisimins kaip labai šviesų laikotarpį: jaukius tėvų namus, pilnus knygų, žurnalų, sekmadieniais taip pat buvo  mėgstama klausytis  radijo laidų. Kaip ir kiekvienas Garliavos mokinukas, vasarą Laimutė su jaunesne sesute Vytauta  turėjusios darže joms priskirtas lysves, kurias kruopščiai ravėdavę. Aprašydama prabėgusias vaikystės dienas  yra užfiksavusi ir tokius faktus: „Prisimenu nuolatinį visuomeninės tėvo veiklos šurmulį, kai beveik kiekvieną sekmadienį Garliavos mokykloje būriavosi šauliai, mokėsi šaudyti, kai  tautininkų ir jaunalietuvių rikiuotės įvairių tautinių švenčių metu eidavo su  vėliavomis į pamaldas į Garliavos bažnyčią, o Bekerio (prekybininko) salėje vykdavo vakarai, įvairių švenčių paminėjimai su šventinėmis programomis. Visur organizuojant šiuos renginius dalyvaudavo Garliavos mokytojai ir ypač mano tėtis, neatsilikdavo ir mama, Ona Mitkuvienė“.

1941 metų birželio 14 dieną mokytojų Adomo ir Onos Mitkų šeima suimama. Kauno geležinkelio stotyje Adomas Mitkus  buvo atskirtas nuo šeimos, išvežtas į Sverdlovsko  lagerį ir 1942 metais  sušaudytas.  Ona Mitkuvienė su dukromis Laimute bei  Vytauta,  išvežtos į tremtį Altajaus krašte, gyveno labai sunkiai ir svajojo kuo greičiau sugrįžti į Lietuvą. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kai evakuotiems  Leningrado gyventojams buvo leidžiama  vykti namo, prie jų pasiryžo prisijungti ir tremtinė  Laimutė Mitkaitė. Jeigu sovietiniai pareigūnai būtų ją sugavę, tikrai būtų  uždarę į lagerį.  Grįžusiai į  Lietuvą Laimutei irgi reikėjo slapstytis. Jai padėjo tėvelio sesuo, dirbusi gydytoja Šeduvoje. Kadangi tremtyje merginai dažnai tekę pabadauti, tai būdama dvidešimties ji atrodžiusi kaip penkiolikmetė. Teta išrūpinusi Laimutei dokumentus su netikra gimimo data ir nuvedusi į Šeduvos mokyklą, kurioje mergina ir baigė visą vidurinės mokyklos kursą. Studijuoti mediciną išvyko į Vilniaus universitetą, nes ten buvo mažesnė tikimybė sutikti pažįstamų, galėjusių ją atpažinti.

Savo kolegę Laimą Malinauskienę buvę  bendradarbiai prisimena  kaip ilgametę, žymią vaikų gydytoją psichiatrę. Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto internetiniame  puslapyje apie jos profesinius pasiekimus ir asmenybės bruožus rašoma:

  ,,Nuo 1972 iki 1988 metų gydytoja buvo neetatine sveikatos apsaugos ministerijos vyriausia vaikų psichiatre, vadovavo gydytojų vaikų psichoneurologų atestacinėms komisijoms,  derino tobulinimosi kursų organizavimą, bendradarbiavo su Estijos kolegomis. Iš pradžių dirbusi Respublikinės Vilniaus vaikų ligoninės Psichoneurologiniame skyriuje gydytoja, 1972  metais ji tapo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Vaikų skyriaus vedėja. L. Malinauskienė pasižymėjo dideliu reiklumu sau ir bendradarbiams, aukšta vidine kultūra, plačiomis pažiūromis, buvo gerbiama darbuotojų. Gydytoja labai domėjosi Lietuvos istorija, garsėjo kaip įdomi pašnekovė ir gera mokytoja, jos konsultacijos buvo plačiai žinomos ir labai populiarios. Gydydama vaikus ir konsultuodama jų tėvus, patyrusi medikė mokėjo darniai sujungti neurologijos ir psichiatrijos žinias, buvo daugelio gydytojų ilgametė mokytoja.“

   Kol sveikata leido, Laima Mitkaitė Malinauskienė su dukra Ramune Malinauskaite vis aplankydavo Garliavą, prisimindavo čia prabėgusią vaikystę, siekė kad būtų įamžintas ne tik jos tėvų atminimas,  bet ir kitų  tremtinių. Jau sunkiai sirgdama skatino savo vaikus, sūnų Vytautą ir  dukterį Ramunę,  įsteigti premiją, kuri būtų skiriama gerai besimokantiems  ir visuomeniškiems Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos mokiniams. Šia premija jau yra apdovanoti 5 mūsų mokyklos mokiniai.

   Šviesų prisiminimą apie Laimą Mitkaitę Malinauskienę  tepalydi tokie  jos duktės Ramunės žodžiai: ,,Labiausiai  esu dėkinga savo seneliams bei mamai  už patriotizmo ir žmogaus orumo pamokas“.

Garliavos mokyklos bendruomenė reiškia   užuojautą velionės šeimai ir artimiesiems.

 

Mokyklos bendruomenės narius kviečiame  malda pagerbti Laimos Mitkaitės Malinauskienės  atminimą. Šventosios mišios  bus aukojamos pirmadienį  balandžio 20 d. 18 val.,  o laidotuvės  vyks  antradienį 14 val.Vilniuje.

Su nuoširdžia pagarba ir užuojauta – Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos bendruomenė.